PARAŠIAU TEKSTUS, GAVAU AUTOMOBILĮ.

Šį automobilį, Volvo xc60 (net nežinojau modelio, teko pasiklausti). Na, bet tai – kiek vėliau.

Visi mano gyvenimo etapai susiję su rašymu.

1️⃣Mokykloje rašiau įvairius kūrinius konkursams. Proza, poezija, esė, dramaturgija, publicistika – viską išbandžiau. Neretai laimėdavau prizines vietas ir iš savo kaimelio su lietuvių kalbos mokytoja važiuodavome į Vilnių. Mokykla tam skirdavo autobusiuką su vairuotoju, o mokytoja – savo laiką. Už tai esu dėkinga iki šiol.

Deja, nors ir vildavausi gauti saldainių arba kokį nors valgomą arba prasmingą prizą, tačiau dažniausiai tai būdavo knygos (deja, ne itin geros, ne mano amžiaus kategorijai ir siaubingai neįdomios), skėčiai arba XL dydžio marškinėliai su logotipais. Pastaruosius kaime kilniai atiduodavau nešioti dėdei.

2️⃣16 metų, nuėjusi į Kupiškio miesto laikraščio redakciją, gavau ten darbą su sąžininga sutartimi. Penkias vasaras iš eilės dirbau šio laikraščio žurnaliste. Didžiuojuosi, kad tai buvo nepaprastai stipri redakcija. Man tikrai pasisekė, kad jie mane įsileido į savo kolektyvą, vertino, gerbė, mokė, laikė kolege ir kėlė aukštus standartus.

3️⃣Pradėjusi studijuoti Vilniuje, pabandžiau rašyti naujienų portalams, bet manęs tai neužkabino. Stipriai nėriau į akademinę bendruomenę ir, dėstytojų pastebėta bei paskatinta, rašiau akademiniams leidiniams.

4️⃣ Kurį laiką rašiau IQ žurnalui ir ten turėjau savo skiltį. Rašiau kultūros istorijos temomis.

5️⃣Įsidarbinau kultūrinės įstaigos Komunikacijos skyriuje ir rašiau pranešimus žiniasklaidai. Šimto gal ir neišsiunčiau, bet dešimtimis – tikrai. Man sekėsi patraukti žiniasklaidos dėmesį, nes supratau jos veikimo principus.

6️⃣Vieną rytą, atėjusi į darbą, staiga gavau Facebook žinutę iš Tyta alba leidyklos, ar negalvoju parašyti knygos apie Vilnių. Tikrai svajojau apie tai netolimoje 5 metų ateities perspektyvoje. Visiškai neįtikėtina, kad galimybė pati nukrito į rankas.

Na, gerai, turiu pripažinti, kad stebuklais gyvenime retai tikiu, tad šiuo atveju tai buvo tikrai nuoseklus įdirbis + kruopelytė sėkmės.

7️⃣Sulaukusi 30-ojo gimtadienio, mečiau visus darbus. Pradėjau freelancinti: rašiau kalbas, kūriau prekių ženklams pavadinimus ir kitus tekstus. Taip perėjau į marketingą ir tapau brandų stratege. Visi klausinėjo, kaip nuo nulio pakeičiau sritį, tačiau iš tiesų gebėjimą rašyti tekstus sujungiau su patirtimi viešuosiuose ryšiuose ir komunikacijoje. Man patiko suprasti ir pajausti, kaip žodžiai gali turėti įtakos pardavimams.

8️⃣Freelancinimas išaugo į darinį, kurį mes vadiname startuoliu – marketingo agentūrą Market Your Visions. Startuoliu vadiname ne pagal finansus, investicijų pritraukimą ar technologinį naujumą (nieko čia naujo), o pagal organizacijos valdymą, mąstymo būdą ir eksperimentavimo lygmenį. Mes iki šiol keičiamės ir tikriname, kur galime sukurti klietams didžiausią vertę. Taip pat sprendžiame, ko nebedaryti, nepaisant to, kad tai yra pelninga.

Va, čia ir išsigryninome, kad mūsų viena didžiausių stiprybių – kūrybiškumas, balso suradimas ir įdavimas klientui bei dėmesio pritraukimas. Nuobodžiai nenorime, nes bus neįdomu nei mums, nei potencialiems pirkėjams.

Taigi, savo klientus marketinge kreipiame link storytelling arba istorijų pasakojimo. Pavadinimai, šūkiai, kūrybinės kampanijos ar social media, naujienlaiškių tekstai – viskas prasminga ir įdomu, jeigu tam yra tinkamas požiūris.

Man pačiai įdomu rašyti, kai nedaug žinau apie temą, nes tuomet kyla azartas.

Taigi, sausį klientas apeXride paprašė parašyti tekstus apie jų teikiamas paslaugas – automobilių pirkimą ir ilgalaikę nuomą.

O po to vienas iš įkūrėjų pristatė šampaną ir Volvo xc60 prie namų durų. 😀 Automobilis ne visam laikui, o kelioms dienoms pabandyti. Šampanas dar irgi luktels porą metų, nes laukiuosi. Vadinasi, dar daugiau laiko bus rašymui. ;)

Ačiū, kad skaitote Substack. Dar labiau ačiū, jeigu prenumeruojate, nes tai iš tiesų man suteikia motyvacijos, malonumo ir pakylėja savivertę toliau rašyti.

Su linkėjimais,

Sonata